Patyriminės kelionės
Mes, žmonės, visuomet ko nors ieškome. Mums visada ko nors trūksta.
Vieniems – harmoningų santykių, kitiems – pinigų, tretiems – savirealizacijos.
Ir taip buvo nuo senų laikų. O ieškome mes vidinės ramybės, tikrumo ir palaimos. Gyvenimui bėgant ima kankinti egzistenciniai klausimai, pastebime, kad išorinis komfortas yra laikinas, o nusivylimas tuo – labai skausmingas, ir bijome tai pripažinti.
Dauguma vienumoje braukiame nusivylimo ašaras, kiti karštligiškai imame blaškytis, ramybę užsitikrindami antidepresantais, treti ieškome kaltų, keldami nuolatinių pretenzijų ir ginčų bangas. Kyla noras nuo visko pabėgti, keliauti, ieškoti savęs ir bendraminčių, kuriems irgi rūpi amžinos tiesos, taika bei teisingumas.
Pastebėta, kad kurį laiką praleidus tam tikrose vietose, gyvenimas ima keistis. Taip atsirado piligriminės kelionės, kurios darė ir daro įtaką gausybei žmonių, įsitikinusių, kad jos maitina dvasingumą, stiprina tikėjimą, padeda suvokti gyvenimo tiesas. Apie Jėgos vietas rašė rašytojas C. Castaneda, taip jas išpopuliarindamas.
Šio judėjimo entuziastų dėka mūsų planetą išvagojo ištisas piligriminių kelių tinklas. Jis driekiasi per įvairias religines vietoves – miestus, vienuolynus, šventyklas, istorines vietas. Čia puoselėjama viltis, kad bus išklausytos mūsų maldos, pagydytos ligos, išsilaisvinsime nuo sąžinę slegiančių gyvenimo naštų, dvasiškai apsivalysime, atsidėkosime, vykdydami pažadą, už sklandžiai susiklosčiusias situacijas.
Kad šios kelionės būtų maksimaliai naudingos, į jas reikėtų leistis susitelkus į save, suvokiant, ko ieškome, kuo aiškiau suformulavus užklausą. Būtina atidžiai sekti savo būsenų pasikeitimus, aprašyti kilusias mintis, jausmus, pildyti kelionių dienoraštį. Tai padės mums vėliau mintimis bei jausmais grįžti į dvasinės ramybės vietas ir pasinerti į Dievo malonę, taip stiprinant tikėjimą, kad viltis Kūrėju ir jo meile pripildys visa aplinkui. Viltis Kūrėju ir yra sielos amžinybės jausmas, visų ieškomas, visiems artimas ir sunkiai pasiekiamas.
Būnant tokiose vietose žmogaus gyvenime prasideda pokyčiai, nes pasąmonė yra išlaisvinama iš jo paties Pasaulio paveikslo rėmų. Būtent todėl žmogui ateina kitokie sprendimai, kitokios mintys, kiti suvokimai, o kritinėse gyvenimo situacijose – jam nebūdingi, patys geriausi, sprendimo būdai.
